Šioje teisės aktų apžvalgoje pateikiami 2009 m. gruodžio - 2010 m. kovo mėnesiais priimti aktualių teisės aktų pakeitimai.


1. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Pakeitimai priimti 2009 m. gruodžio 10 d. įstatymu.

1.1. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo priedo papildymas 5 punktu. Įsigalioja 2009 m. gruodžio 28 d.

Įstatymu įgyvendinamų Europos sąjungos teisės aktus sąrašas papildytas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1) .

Įstatymu reglamentuojami mokėjimo paslaugų teikėjai, mokėjimo paslaugų ir jų teikimo sąlygų skaidrumo ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimai, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo paslaugomis. Nustatoma, jog teisę teikti mokėjimo paslaugas turi: kredito įstaigos, mokėjimo įstaigos, pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucijos, ir valstybės, savivaldybės institucijos, kai jos veikia ne kaip valstybės valdžios institucijos. Šis įstatymas galios ne tik kredito įstaigoms, tačiau ir kitoms mokėjimo įstaigoms, kaip apibrėžta Mokėjimo įstaigų įstatyme.


2. LR Akcinių bendrovių įstatymas. Pakeitimai priimti 2009 m. gruodžio 10 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d.

2.1. LR Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Įstatymo nuostata, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip, papildyta išlyga, kad akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.

2.2. LR Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Išplėstos galimybės skelbti viešuosius pranešimus ne tik Lietuvos Respublikos dienraščiuose, tačiau ir elektroninėj erdvėje. Žodžiai „Lietuvos Respublikos dienraštyje" pakeisti sąvoka „šaltinis" nurodant, kad vieši pranešimai skelbiami šaltinyje. Taip pat papildyta, kad bendrovės įstatuose nurodomas šaltinis, kuriame skelbiami bendrovės vieši pranešimai, turi būti Lietuvos Respublikos dienraštis arba Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamas elektroninis leidinys viešiems pranešimams skelbti. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad bendrovės vieši pranešimai skelbiami dviejuose šaltiniuose, t. y. ir įstatuose nurodytame dienraštyje, ir Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

2.3. LR Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio papildymas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Nuostata reglamentuojanti įstatų pasirašymą pakeista, išbraukiant žodžius „iki steigiamojo susirinkimo" ir nurodant, kad steigiamos bendrovės įstatus turi pasirašyti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys, tokiu būdu neribojant įstatų pasirašymo termino.

2.4. LR Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio papildymas 5 dalimi. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Nauji pakeitimai suteikia teisę nešaukti steigiamojo susirinkimo, nurodant, kad uždarosios akcinės bendrovės steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas, jeigu steigimo sutartyje ar steigimo akte yra nurodyti pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo uždarosios akcinės bendrovės organo nariai.

2.5. LR Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 3 dalimi. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Nuostata, kad turi būti nurodomi bendrovės atstovo ir kito organo nario, kurie veikia pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę, parašų pavyzdžiai, pakeista, nustatant reikalavimą pateikti duomenis apie asmenis, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti bendrovės vardu, jų teisių ribas ir įgaliojimų terminus, jeigu jie yra nustatyti. Duomenys apie fizinius asmenis yra fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, o duomenys apie juridinius asmenis - juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė. Taip pat nustatyta, kad jeigu akcininkas - fizinis asmuo bendrovei yra nurodęs adresą korespondencijai, vietoj gyvenamosios vietos juridinių asmenų registre kaip duomuo nurodomas adresas korespondencijai.

2.6. LR Akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnio 4 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Įstatymo pakeitime nustatyta, kad akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukto klausimo sprendimo projekte numatyta, kad teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas - fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas - juridinis asmuo.

2.7. LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Detalizuojamas Akcinės bendrovės akcininkams pateikiamų akcinės bendrovės akcininkų sąrašas, kuriame turi būti nurodyti akcinės bendrovės turimi kiekvieno akcininko, o jei akcija priklauso keliems savininkams, - kiekvieno savininko ir jų atstovo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė), akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius. Pagal iki 2010 m. kovo 1 d. galiojusią įstatymo redakciją šiame sąraše turi būti nurodyti tik pagal paskutinius bendrovės turimus duomenis akcininkų vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, akcininkams nuosavybės teise priklausančių bendrovės vardinių akcijų skaičius ir akcininkų adresai korespondencijai.

2.8. LR Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Nuo 30 iki 21 dienos sutrumpintas terminas iki kurio turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą.

2.9. LR Akcinių bendrovių įstatymo 32 ir 35 straipsnių papildymas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Įstatymas papildytas nuostata, kad Stebėtojų tarybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos bendrovės stebėtojų tarybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

2.10. LR Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktų pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Įstatymo pakeitimas suteikė teisę įstatuose nustatyti kitokią nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo balansinė vertės, sumos ar kainos ribą sprendimams dėl ilgalaikio turto, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos taip pat sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimams įsigyti ilgalaikio turto.

2.11. LR Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Įstatymas papildytas nuostata, kad Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos bendrovės valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant bendrovės valdybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

Nustatyta, kad valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Pagal iki 2010 m. kovo 1 d. galiosiančią įstatymo redakciją tik dalyvaujant daugiau kaip 2/3 valdybos narių priimti sprendimai ir jos posėdis laikomas įvykusiu.

2.12. LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Įstatymo pakeitimu bendrovės organo pareiga pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui apie bendrovė vadovo atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, papildyta galimybe bendrovės vadovui, jeigu jį išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atsistatydinimo pranešimą pateikusio vadovo atšaukti, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą pačiam pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui, pateikiant dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, o tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

Įstatymas papildytas nuostatomis, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia:

1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba;

2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.

Šios nuostatos įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Bendrovės vadovo atsakomybių sąrašas papildytas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymu.

2.13. LR Akcinių bendrovių įstatymo papildymas 41¹ straipsniu. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Įstatymas papildytas nauju straipsniu, kuriuo reglamentuojamas uždarojoje akcinėje bendrovėje sudaromas jos akcininkų sąrašas, kurio sudarymas ankstesnės redakcijos įstatymo nėra reglamentuotas. Naujasis 41¹ straipsnis nustato, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje akcininkų sąrašas turi būti sudaromas, jame nurodomas uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas, buveinė, kiekvieno akcininko duomenys, kai akcija priklauso keliems savininkams, - kiekvieno savininko duomenys, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal klases, akcijos nominali vertė, akcijų įgijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases,  taip pat akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymo data. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašą pasirašo jos vadovas. Be to, uždarosios akcinės bendrovės vadovui numatyta atsakomybė, pasikeitus duomenims, dėl naujo uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymo, nedelsiant po dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų - nematerialių akcijų savininkų - asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo. Įrašai akcininkų sąraše turi atitikti įrašus uždarosios akcinės bendrovės akcininkų - nematerialių akcijų savininkų - asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale. Pakeistas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo sudarymo turi būti pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę, akcininkų sąrašas sudaromas steigimo sutarties ar steigimo akto pagrindu, nenurodant uždarosios akcinės bendrovės kodo, akcijų įsigijimo ir akcininkų sąrašo sudarymo datos. Jį pasirašo visi steigėjai ar jų įgalioti asmenys. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše padarytų įrašų data laikoma uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre data.

2.14. LR Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 12 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Nustatytas 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos terminas, per kurį bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas, jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje šis 12 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo akcijų pasirašymo dienos.

2.15. LR Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Terminas per kurį akcininkas gali pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų sutrumpintas iki netrumpesnio kaip 10 dienų ir ne ilgesnio kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Iki tol negalėjo būti trumpesnis nei 14 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų.

Iki ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos sutrumpintas terminas uždarosios akcinės bendrovės vadovui pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Buvo vėliau kaip per 45 dienas.

Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems). Nuo ne vėliau kaip per 3 iki ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinė bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, sutrumpintas apmokėjimo už perkamas akcijas terminas.

Įstatymo straipsnis reglamentuojantis uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumus papildytas nauja dalimi, kuri nustato, kad Uždarosios akcinės bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos, jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui. Taip pat nustatyta, kad Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia, nei šiame straipsnyje nustatyta, akcijų pardavimo tvarka.

2.16. LR Akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnio 6 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo pakeisti bendrovės įstatai pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos. Iki tol buvo ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams. Nesilaikyti šio termino galima, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų, kai bendrovė neturi kreditorinių įsiskolinimų ir apie įstatinio kapitalo mažinimą buvo viešai paskelbta, įstatinis kapitalas mažinamas vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai arba įstatinis kapitalas mažinamas, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.

2.17. LR Akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Neteko galios straipsnio dalis , nustatanti, kad sprendimą dėl likvidatoriaus laikino pavadavimo jo atostogų ar laikino nedarbingumo metu priima visuotinis akcininkų susirinkimas, teismas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas, šio Įstatymo nustatyta tvarka išrinkę (paskyrę) likvidatorių. Asmeniui, pavaduojančiam likvidatorių, keliami tokie pat reikalavimai kaip ir likvidatoriui.

2.18. LR Akcinių bendrovių įstatymo 78 straipsnio papildymas 3 dalimi. Įsigalioja 2010 m. kovo 1 d.

Straipsnis papildomas nuostata, kad uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2010 m. kovo 1 d., savo akcininkų sąrašus, juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti kartu su dokumentais, reikalingais uždarosios akcinės bendrovės duomenų ar dokumentų pakeitimams įregistruoti, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 1 d.

2.19. LR Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto pripažinimas netekusiu galios ir 6 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 5 d.

Įstatymo pakeitimas numato, kad nebelieka reikalavimo bendrovės įstatuose nurodyti bendrovės buveinę. Įstatymo pakeitimas taip pat numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos taip pat ir bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose.

2.20. LR Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 5 d.

Įstatymo pakeitime nurodyta, kad Bendrovės steigimo sutartyje kartu su steigiamos bendrovės pavadinimu turi būti nurodyta ir jos buveinė.

2.21. LR Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pripažinimas netekusiu galios. Įsigalioja 2010 m. sausio 5 d.

Sutrumpintas be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, nurodomų juridinių asmenų registre sąrašas, pašalinant bendrovės finansinių metų pradžios ir pabaigos datas.

2.22. LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies papildymas ir pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 5 d.

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtas ir bendrovės buveinės keitimas.


3. LR Mokesčių administravimo įstatymas. Pakeitimai priimti 2009 m. gruodžio 10 d.

3.1. LR Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Įsigalioja 2009 m. gruodžio 27 d.

Įstatymo sąvokų sąrašas papildytas Mokėjimo įstaigos ir Mokėjimo paslaugų teikėjo sąvokomis, taip kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų ir mokėjimų įstatymuose.

Mokėjimo įstaiga - tai juridinis asmuo, kuriam išduota mokėjimo įstaigos licencija ar mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija, o Mokėjimo paslaugų teikėjai - tai kredito įstaigos, mokėjimo įstaigos, pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas, Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis ir valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis.

3.2. LR Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnio pakeitimas. Įsigalioja 2009 m. gruodžio 27 d.

Įstatymo pakeitime nustatyta, kad ne tik kredito įstaigos, bet ir mokėjimo įstaigos privalo pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas. Informacija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais kredito ir mokėjimo įstaigos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.

3.3. LR Mokesčių administravimo įstatymo 63 ir 64 straipsnių papildymas, 83 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimas ir 102 straipsnio pakeitimas. Įsigalioja 2009 m. gruodžio 27 d.

Įstatymo papildymais mokėjimo įstaigoms mutatis mutandis pritaikytos įstatymo nuostatos iki įstatymo pakeitimo taikytos tik kredito įstaigoms.


4. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Pakeitimai priimti 2009 m. gruodžio 3 d.

4.1. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo sąvokų sąrašas pakeistas pakeičiant buvusią Kontroliuojančio asmens sąvoką į Apmokestinamąjį asmenį kontroliuojančio asmens, taip pat įvedant naują Apmokestinamojo asmens padalinio sąvoką - tai yra apmokestinamojo asmens struktūrinis ar kitoks darinys, per kurį vienos valstybės apmokestinamasis asmuo tiekia ir (arba) įsigyja prekes ir (arba) teikia ir (arba) gauna paslaugas kitoje valstybėje.

4.2. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Vietoj fizinio asmens, teisės aktų nustatyta tvarka vykdžiusio ekonominę veiklą neįsteigus įmonės (įregistravus ūkininko ūkį ar kt.), įstatymo pakeitime įvardijamas apmokestinamasis asmuo vykdantis ekonominę veiklą (ar jos dalį) kaip kompleksą. Čia apmokestinamasis asmuo, bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, taip pat juridinio asmens statuso neturintis Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas arba bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas, arba fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika.

4.3. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 12¹ straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu straipsnio dėl Prekių tiekimo, keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose vietos taikymas praplėstas apimant ir maitinimo paslaugų teikimą, keleivius Europos Bendrijų teritorijoje vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose.

4.4. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo  14 straipsnio 3, 4 ir 6 dalių pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už užsienio apmokestinamojo asmens tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą, atsiranda mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos, paskutinę dieną, jeigu iki šios dienos nebuvo gautas apskaitos dokumentas, kuriuo įformintas prekės tiekimas arba paslaugos teikimas arba pirkėjas (klientas) sumokėjo atlygį už patiektą prekę arba suteiktą paslaugą. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo kito po mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos, mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.

Tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (toliau šiame Įstatyme visiškas arba dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu). Įstatymo pakeitimu nustatyta išlyga, kad jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sąlygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentą ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai apmokestinamoji vertė yra marža, apskaičiuota šio įstatymo nustatyta tvarka.


5. LR Pelno mokesčio įstatymas. Pakeitimai priimti 2009 m. gruodžio 9 d.

5.1. LR Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymas papildytas nuostata, kad užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautos palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, neapmokestinamos. Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tokos palūkanos, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą.

5.2. LR Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 8 punkto pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad vieneto (individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos) leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

Įstatymo pakeitimu taip pat apibrėžta, kad ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtos išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių tokiai naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

5.3. LR Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymas papildytas nuostata, kad per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse.

5.4. LR Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų, 2 ir 4 dalių pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu nustatytas pagrindinis 15 procentų (vietoj buvusių 20 procentų) pelno mokesčio tarifas apmokestinant Lietuvos vienetų, nuolatinių buveinių pelną, pajamas iš paskirstytojo pelno, t.p. gautą paramos dalį, viršijančią 250 MGL dydžio sumą bei pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalį, viršijančią 25 tūkstančių litų sumą.

Taip pat nustatyta, kad vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų (vietoj buvusio 13 procentų), mokesčio tarifą, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

5.5. LR Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; darbuotojų naudai mokamų sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas darbuotojų naudai mokamas draudimo įmokas yra laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis.

5.6. LR Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu praplėstas ilgalaikio turto apibrėžimas priskiriant ir turtą, kuris naudojamas vieneto naudai teikti, t.y. teikiant naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą.

Trumpalaikiam turtui priskirtas ir turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto naudai, teikiamai vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), teikti trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti.

5.7. LR Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant vien tik į tokio turto naudojimo paskirtį. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos ne trumpesnį negu nustatyta laikotarpį ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos. Iki tol likvidacinė vertė galėjo būti ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos.

5.8. LR Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 ir 12 punktų pakeitimas ir dalies papildymas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu nustatyta, kad neleidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos dovanos darbuotojams. Taip pat nustatyta, kad neleidžiamiems atskaitymams priskiriami dividentai ar kitaip paskirstytas pelnas, tačiau pelno dalis, paskirta darbuotojų naudai arba jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), nelaikoma paskirstytu pelnu. Įstatymas papildytas nuostata, kad iš pajamų negali būti atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, tenkantys per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse.

5.9. LR Pelno mokesčio įstatymo 33 straipsnio 1,2,3 dalių pakeitimas ir 34 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu keičiama dividendų apmokestinimo tvarka. Vietoj buvusių 20%, 15% pelno mokesčio tarifu apmokestinami tiek Lietuvos, tiek užsieni vienetų gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą tiek Lietuvos, tiek užsienio vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos ar užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio vieneto pajamas.

5.10. LR Pelno mokesčio įstatymo 35 straipsnio 1,2,3 dalių pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Neapmokestinami už užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčių arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai. 

5.11. LR Pelno mokesčio įstatymo 38²straipsnio 2 dalies pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15% tarifas, vietoj ankstesnėje įstatymo redakcijoje nustatyto 20% tarifo. 

5.12. LR Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimas. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymo pakeitimu vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas vietoj 20% - 15% pelno mokesčio tarifu, o vietoj 13% - 5%. 

5.13. LR Pelno mokesčio įstatymo papildymas X¹ skyriumi. Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Įstatymas papildytas nauju skyrium, kuris reglamentuoja Mokestinių nuostolių perdavimą. Naujasis 56¹ straipsnis nustato Mokestinių nuostolių perdavimą tarp vienetų grupės vienetų. Vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos. 


6. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pakeitimai priimti 2009 m. gruodžio 9 d.

6.1. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 38 straipsnių pakeitimas ir papildymas.. Įsigalioja 2009 m. gruodžio 28 d.

Įstatymo pakeitimu ir papildymu nustatyta, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, kartu atsisakant nustatytų apribojimų. Siekiant ir toliau išsaugoti palankesnes sąlygas darbdaviams darbuotojus drausti papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu, praplėsta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 14 punkte nustatytos lengvatos taikymo sritis nustatant, kad darbuotojų neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriamos draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, jei tenkinami bendri nustatyti reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad tėvystės pašalpoms taikomas toks pats mokestinis režimas kaip ir kitoms su vaiko gimimu ir auginimu susijusioms pašalpoms, t.y. jos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.


7. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Pakeitimas priimtas 2009 m. gruodžio 10 d.

7.1. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies pakeitimas.

Šiuo pakeitimu papildytas įstaigų sąrašas, kurioms netaikomas LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymas:  įstatymas netaikomas bankams, centrinei ir kitoms kredito unijoms, kitoms kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, draudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, uždaro tipo investicinėms bendrovėms bei vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams.


8. LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Pakeitimas priimtas 2009 m. gruodžio 17 d.,

8.1. LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 10 punkto pakeitimas.  Įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimu patikslinta, kad Mokesčiu neapmokestinamas neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, nekilnojamasis turtas.