2010 m. balandžio - birželio mėn. pakeisti teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d. LR Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai priimti 2010 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XI - 927.

LR DK 76 str. bei LR DK 77 str. pataisomis papildyta streiko sąvoka, taip pat patikslinta streikų skelbimo tvarka bei eiga. Nuo šiol priimti sprendimą skelbti streiką turi teisę ne tik įmonėje (ar keliose įmonėse) ar jos struktūriniuose padaliniuose veikianti profesinė sąjunga, bet tokia teisė suteikta šakos profesinių sąjungų organizacijoms, kurios ja pasinaudoti galės jų įstatuose nustatyta tvarka, aptarus Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.

Taip pat supaprastinta streiko įmonėje bei jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra: skelbti streiką nebereikia dviejų trečdalių įmonės darbuotojų pritarimo, nuo šiol streikas įmonėje gali būti skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų.

Taip pat šiuo įstatymu pakeisti darbo sutarties nutraukimo terminai: LR DK 107 str. pakeitimu numatyta, jog išbandymo laikotarpiui nepasibaigus darbo sutartis gali būti nutraukta raštu įspėjus kitą šalį prieš 3 darbo dienas (iki pakeitimų buvo nustatytas 3 kalendorinių dienų terminas); bei LR DK 127 str. pakeitimu prailgintas įspėjimo nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu terminas: iš 14 kalendorinių į 14 darbo dienų.

LR DK 109 str. 2 d. pakeitimu įteisinta galimybė nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai sukurtose darbo vietose. Šio įstatymo pakeitimo suteikta galimybe darbdaviai galės pasinaudoti dvejus metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 2012 m. liepos 31 d. Sudarant tokias terminuotas darbo sutartis bus taikomi tam tikri apribojimai: tokias sutartis galima bus sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. bus neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustatys įstatymai ar kolektyvinės sutartys.

Šiuo LR DK 115 str. pakeitimu įteisinta nauja darbo sutarties rūšis, t.y. nuotolinio darbo sutartis. Ši darbo sutartis apima darbą kitose nei darbovietė darbuotojui priimtinose vietose.

Šiuo įstatymu LR Darbo kodeksas papildytas 1231 straipsniu, kuriuo įtvirtinta darbuotojo teisė. Pasinaudodamas šia teise darbuotojas gali laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.

Šiuo LR DK 149 straipsnio 1, 2 dalių pakeitimu nustatytos platesnės galimybės suminei darbo laiko apskaitai. Nuo šiol suminė darbo laiko apskaita galės būti įvesta bet kurioje įmonėje, esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Pataisomis įtvirtinta maksimali 48 valandų darbo savaitė ir 12 valandų darbo diena (pamaina) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus. Jeigu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirbo mažiau negu nustatyta tai darbuotojų kategorijai, už faktiškai dirbto ir nustatyto darbo laiko skirtumą jam bus sumokama kaip už priverstinę prastovą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Šis LR DK 150 str. pakeitimas numato lankstesnę viršvalandinių darbų nustatymo tvarką. Kaip ir iki šių pakeitimų įsigaliojimo, viršvalandinį darbą darbdavys galės skirti dirbti išimtiniais atvejais, numatytais LR DK 151 str. Tačiau, įsigaliojus Įstatymui, kitais nei LR DK 151 str. numatytais atvejais viršvalandiniai darbai galės būti organizuojami esant rašytiniam darbuotojo sutikimui ar jo prašymui. Tačiau palikti nepakeisti viršvalandžių apribojimai - ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais - 180 valandų per metus.

Šiuo įstatymu LR DK 151 straipsnis papildytas 7 dalimi, reglamentuojančia, jog viršvalandinius darbus darbdavys, be kitų šiame straipsnyje išvardintų išimčių, gali skirti dirbti, kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Šiuo įstatymu papildyta LR DK 202 str. 2 d., kuri reglamentuoja, jog į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija ne tik apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, bet nuo šiol ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę.

Iki šiol galiojęs 14 dienų terminas LR DK 293 str. 1 d. pakeitimu prailgintas iki vieno mėnesio. Per šį terminą darbuotojas gali kreiptis su ieškiniu į teismą, jei darbuotojas nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per keturiolika dienų nuo prašymo padavimo dienos, ir tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė.

LR DK 294 str. 3 d. pakeitimas numato, jog nuo šiol darbo ginčų komisijos sprendimui nevykdyti nepakanka vien tik darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui, pakeitimu yra numatyta papildoma sąlyga - apie tai raštu turi būti informuojamas atsakovas.