Šioje teisės aktų apžvalgoje pateikiami 2010 m. spalio - gruodžio mėnesiais priimti aktualių teisės aktų pakeitimai.

1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas pakeistas 2010 11 23 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51, 53 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-1156. Pakeitimai įsigaliojo 2010 12 11.

Pakeista LR pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis, nustatant, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos (iki įstatymo pakeitimo buvo numatyta, jog deklaraciją reikia pateikti iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos).

Taip pat šiuo įstatymu pakeista 53 str. 1 dalis, nustatant, jog pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos (iki įstatymo pakeitimo šis mokestis turėdavo būti sumokėtas ne vėliau, kaip iki paskutinės metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dienos).

Taip pat šiuo įstatymu pakeista 53 str. 2 dalis, reglamentuojanti, jog pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną, šią dalį papildant nuostata, jog jei Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė išskaitė ir sumokėjo pelno mokestį, apskaičiuotą nuo užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei išmokėtų sumų (pajamų), kurioms galėjo būti taikomos šio Įstatymo 371 straipsnio nuostatos, tai užsienio vienetui mokestis grąžinamas (įskaitomas) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio vienetas raštišką prašymą grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio Įstatymo 371 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti kriterijai, turi pateikti per dvejus metus nuo minėtų sumų (pajamų) išmokėjimo jam dienos. Sumokėtas pelno mokestis turi būti grąžinamas (įskaitomas) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo raštiško prašymo grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentų, įrodančių, kad tenkinami šio Įstatymo 371 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti kriterijai, gavimo dienos.

2. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas pakeistas 2010 11 30 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1187. Pakeitimai įsigalioja nuo 2011 01 01.

Pakeistas LR PVM įstatymo 19 str. 3 dalies 1 punktas, kuriuo iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęsiamas lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.

Taip pat pakeistas LR PVM įstatymo 19 str. 3 dalies 3 punktas, kuriuo iki 2011 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms numatytas lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymas. Taip pat LR PVM įstatymo 19 str. pakeista 4 dalis, kuria iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęsiamas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. LR Darbo kodeksas pakeistas 2010 12 02 įstatymu Nr. XI-1203. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 124 straipsnio pakeitimo bei papildymo įstatymas įsigalios 2011 03 01.

LR DK 124 str. pataisomis papildyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nuo 2011 03 01 darbo sutartis baigiasi ne tik ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo ar darbuotojui mirus, bet ir tais atvejais, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Taip pat, šis LR DK straipsnis papildytas  antra dalimi, reglamentuojančia, kad darbo santykių pasibaigimo tvarką, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, nustato Vyriausybė.